Tvariais būdais sugautą žuvį Lietuvoje valgo tik katės

1/2
Teksto dydis:

88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant nustatytą, tvarią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Trečdalis Europos žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu, ar jų ištekliai kada nors atsikurs. Kituose pasaulio vandenynuose ir jūrose situacija ne ką geresnė. Remiantis Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.

Šiai problemai spręsti prieš dešimtmetį buvo įkurta Jūrų valdymo taryba („Marine Stewardship Council“ – MSC). Tai nepriklausoma, ne pelno siekianti organizacija, kuri sukūrė aplinkosauginius standartus tvariai žuvininkystei bei jos produktams. Visi gaminiai, atitinkantys šį gana sudėtingą standartą, gauna MSC sertifikatą, ant tokių produktų pakuočių naudojamas savitas mėlynas MSC logotipas. Pirkėjams tai suteikia galimybę paprastai atskirti tvariai sugautos žuvies ir jūros gėrybių produktus, kurie patenka į parduotuvių lentynas iš viso pasaulio.

Tvariais būdais sugautų jūros gėrybių paklausa gali veikti kaip itin galingas įrankis, užtikrinantis tvarią žvejybą ir racionalų išteklių valdymą. Tačiau ar mums yra suteikta galimybė atsakingai pasirinkti kasdien vartojamą žuvį ir jūros gėrybes?

Nors Lietuvoje šiuo metu yra 10 sertifikuotų žuvies perdirbimo įmonių, tačiau žmonėms skirtų, MSC logotipu pažymėtų produktų šalies parduotuvėse mes neišvysime. Visa ši produkcija iškeliauja į Vakarų Europos valstybes, daugiausia į Vokietiją, Skandinavijos šalis ir Jungtinę Didžiosios Britanijos Karalystę. Paradoksalu, kad vieninteliai produktai Lietuvos rinkoje paženklinti šiuo logotipu – tai bendrovės „Mars Lietuva“ katėms skirti gaminiai „Whiskas“ bei „Sheba“. Bent mūsų katės gali valgyti produktus, kurie negaminami iš nykstančių žuvų rūšių, o žvejyba vykdoma kruopščiai laikantis tvarios žuvininkystės standartų.

Kad ir kaip būtų apmaudu, tačiau vienintelė maitinimo įstaiga Lietuvoje, kurioje mes galime įsigyti tvarios žuvininkystės produktų – greito maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“. Nuo 2011 m. Europoje visa šiame tinkle naudojama žuvis atitinka tvarios žuvininkystės standartus. Todėl norėdami valgyti tik tvariais būdais sugautas jūros gėrybes neturime kitos išeities, kaip maitintis greito maisto restoranuose.

Tiesa, yra ir kita medalio pusė, dėl sertifikavimo proceso galutinio produkto kaina padidėja nuo kelių iki dešimties procentų. Kadangi pagrindinis žuvies pasirinkimą lemiantis faktorius tarp Lietuvos pirkėjų – žuvies kaina, o ne kokybė ar tvarių žvejybos standartų laikymasis, sunku pasakyti, ar tokie produktai sudomintų paprastą pirkėją.

Ne paslaptis, kad dėl mažėjančių išteklių visos žuvies kaina vis kyla. Rinkdamiesi žuvį, kuri buvo sugauta kruopščiai laikantis tvarios žuvininkystės standartų mes už ją sumokėsime daugiau, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje neleisime žuvies kainai tiek padidėti, kad ji taptų prabangos preke. Kiekvienas žmogus renkasi pats, kokiu keliu eiti.

Lietuvos gamtos fondui svarbi jūsų nuomonė, ar pirktumėte MSC ženklu sertifikuotus žuvies ir jūros gėrybių produktus už juos mokėdami kiek brangiau nei už analogiškus nesertifikuotus? Savo nuomonę prašytume išsakyti komentaruose.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko